Hurru, ętli sé ekki bara best aš taka D-vķtamķn ķ góšu magni

D vit   Ritskošaš Facebook

Hlutverk D-vķtamķns (calcitriol) ķ mešferš krabbameina

Eša sé meš mikilvęgt hlutverk ķ žvķ?

Ja, žaš er einmitt meiniš

ATH. sjįlf hvķt blóškorn, T-frumur og NK frumur (fyrsta vörn gegn sżkingum) framleiša sjįlf hormóniš Calcitriol til eflingar ónęmissvörunum sķnum, sem gegn myndun sjįlfsofnęmissvarana og myndunar krabbameinsfruma. Ekkert aš chilla eša til einskis meš slķkri framleišslu. D-vķtamķn (calcitriol) stżrir yfir 2000 genum lķkamans og mį žvķ reikna meš sem einu helsta hormóni lķkamans.

 

 

Orsök krabbameina er aš finna ķ efnaskiptavillu orkukorna fruma (mitochondria)

Hvernig D-vķtamķn (Calcitriol hormóniš) hindrar upptöku glśkósa inn ķ frumur, hindrar nokkur žrep sykurferla, hindrar laktat dehydrógenasa (LDH) sem og nokkur žrep PDK. Einnig bein verkun gegn HIF-1a og virkjar AMPK sem leišir til aukins sjįlfsįts (autophagy) og er eins konar forvörn gegn pseudohypoxiu (sżrefnisžurrš).

Hvaš žżšir svo žessi krżptķska lżsing eša rśnaskrift? Nś, žaš aš D-vķtamķn getur gengiš frį krabbameinum! Einmitt, ekki bara öllum efri loftvegasżkingum og žvķ Covid, haha! - Hmm... hve mikiš eigum viš žį aš nota gegn krabbameinum? Góš spurning, reynum aš komast aš žvķ. Allavega ekki žaš sem heilbrigšisyfirvöld okkar (landlęknir) rįšleggja um notkun žess, eša 600-800 IU/dag! Nś, en žį hve mörg žśsund IU/dag? Ja, byrjum į 10.000 IU/dag og viš krabbameinum jafnvel enn hęrra. Er žaš Ok? Jį.

Ok, žetta er góš byrjun - reynum svo aš įtta okkur į hve mikiš D-Vķt žurfum til aš nį optimal įrangri, ef hann er til. Žessi rannsókn (og fleiri) žó mjög įhugaveršar ķ žvķ sem minnst įšur į sem žįttur ķ Warburg-įhrifunum  (Dr Warburg birti fyrst rannsókn og kenningar sķnar įriš 1924 (Nóbelsveršlaun ķ lęknisfręši 1931) um aš krabbamein vęri efnaskiptavilla ķ staš nśverandi dogma aš orsökin sé "bara" litningagalli, en ekki aš litningagallarnir vęru afleyšingar efnaskiptavillunnar. Skiptir žaš mįli? Jį, heldur betur žvķ ašalatrišiš og žvķ lykill mešferšarmöguleikanna. Birti nokkur innlegg um žetta fyrir nokkrum mįnušum sķšan varšandi rannsóknir Dr Thomas Seyfried og sjį linka nešan).

7 įra rannsókn meš hįskammta D-vķtamķn - įn vandkvęša

Rannsókn sem notaši 5000-50.000 IU/dag ķ 7 įr hjį inniliggjandi sjśklingum. Enginn fékk hękkun Calcium ķ blóši žrįtt fyrir ansi hį blóšgildi D-vķt og enginn notaši K2 til mótvęgis hękkun calciums. Hęsta blóšgildi sem tóku 10.000 IU/dag var 505 nmól/L (202 ng/ml), en mešalgildi sjśklinga į žeim skammti var ~250 nmól/L sem er mjög gott gildi (150-250 nmol/L) - Sjśklingar meš Astma og Psoriasis voru į 25.000 vs 50.000 IU/dag. Einn höfunda mešhöndlaši sjįlfan sig meš 50.000 IU/dag og "kvartaši" ašeins yfir einni aukaverkun žess, ef aukaverkun skal kalla, hurru, Astminn hans hvarf sem hann haft ķ mörg įr! Daily oral dosing of vitamin D3 using 5000 TO 50,000 international units a day in long-term hospitalized patients: Insights from a seven year experience

Lęt žessa stuttu tilvitnun (ķslenskaša) śr žessari rannsókn fylgja meš sem góša vķsbendingu um žaš magn sem allir fulloršnir ęttu aš geta meštekiš og fariš eftir varšandi inntöku D-vķtamķns, meš eša įn K2 (góšir eiginleikar K2 žó etv ekki žörf til aš hindra śtfellingu kalks ķ ęšar). En ęskilegt aš fylgja eftir meš blóšmęlingu nokkra mįnuši eftir aš byrjaš aš taka inn "hįa" skammta D-vķt, žó ekki viršist žörf aš hafa verulegar įhyggjur af aukaverkunum, en sjįum aš mismikiš blóšgildi, žó sami skammtur notašur:

„Žetta styšur sterklega viš žęr rannsóknir aš lķkaminn framleišir aš minnsta kosti 10.000 IU af D-vķtamķni til aš bregšast viš UVB geislun [sólbaši sunnar į hnettinum og/eša sólarlampa] og aš 10.000 IU [AE] af D-vķtamķni ętti aš vera óhętt aš taka daglega. Žetta er mjög mikilvęg nišurstaša og styšur tilmęli um aš auka IU ķ aš minnsta kosti 10.000 IU/dag.“ 

(IU = International Units, į ķslensku AE = Alžjóšlegar Einingar)

 

 

 

Eldri tilvķsanir:

www.facebook.com/ritskodadur/posts/pfbid02224nER41h2mX7DhU6F6DKpvKPBoMr4JciuD6fexnS6CVc83Arr8HAd5VLAbwe9Mtl

Umfjöllun Efnaskiptavillu orsaka krabbameina frį 17.maķ 2024

www.facebook.com/ritskodadur/posts/3770368316532936

YouTube myndbandiš į rannsóknina

www.youtube.com/watch?v=gyTRov-Zw0Y

Rannsóknin sem fjallaš um, hér į PubMed

 - Vitamin D KILLS cancer: Hindrar glucósu upptöku og efnaskipti

www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7695316/

PS. Įšur sett žetta innlegg inn į svęši mitt @Kalli Snę į Facebook var Fb margsinnis og endurtekiš bśiš aš fellt innleggiš śt, ritskošunarnefnd Zuck og félaga hans hjį Meta/Facebook. Žó ętla mętti aš hann vęri ekki lengur aš ritskoša innleggin né lengur "pķndur" til žess, eša léti sig ekki žvingast til žess af bandarķskum stjórnvöldum (eigin orš hans, sic!). En Meta/Facebook heldur samt įfram aš ritskoša og fella śt innlegg notenda, ja, eins og žessa hér. Hvort hér var ašeins um aš ręša tóma tvöfeldni eša hręsni meš svokallašri "višurkenningu" hans. Ja, žį er hśn allavega harla hjįróma eša bara fölsk žegar įfram er ritskošaš į fullu. Ja, nema žaš sé rķkislögregustjóri hérlendis eša ašrir tengdir embęttinu sem sjį um ritskošanirnar Fb/Meta hér į landi. Hver veit?

 

 


« Sķšasta fęrsla

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband